Nuotraukytes:
Visiškai neplanuotai mes praleidome rodos 4 naktis jaukiame, šeimyniškame, italų viešbutyje. Mėgavomės saule mirkdami baseine, geru maistu net neišeinant iš "namų" ir miela kompanija. Dauguma čia apsistojusių pensininkai arba šeimos su vaikais. Kai jau Ąžuoliuką pradėjo berti nuo baseino vandens susimastėme ir pakėlėme sparnus. Kaip ir planavome vėl aplankėme Ton Sai. Jau daug rašėme apie šią neeilinę vietą žemėje;). Vėl pamačius uolų vaizdus supratome, kad čia norėsim grįžti ir grįžti. Ąžuolas tik išlipęs iš laivo su didžiausiu džiaugsmu puolė rodyti jo jau anksčiau atrastas vietas. Čia dėdė lipa į uolą, čia reikia valgyti, čia iš pagalvių statyti bokštą, čia plautis rankas su šlanga, o čia reikia sukti medinę kėdę ratu... Jis viską atsiminė ir puikiai orientavosi. Aš su nuostaba tik spėjau bėgioti paskui jį. Vieta žinoma, tik žmonės pasikeitę ir tai nevisi. Labai nustebau pamačius tą patį panką, toje pačioje vietoje lipantį į tą pačią uolą ir taip pat nesėkmingai sunkiausioje vietoje krentantį. Rodos laikas sustojo, tik labai trūksta Margaritos, Gerardo ir Andriaus...
Vieną dieną išsinuomavom baidarę ir, palinkėję Mindaugui ištvermės, mes su Ąžuolu kaip ponai sulipome į savo krėslus. Kadangi irklavo tik Mindaugas, tai būtų smagu išgirsti jo šios kelionės įspūdžius;). Pradžioje man buvo nejauku, atviroje jūroje su pro šalį skriejančiomis valtimis, tik spėji žiūrėti iš kurios pusės banga atrieda. Bet po val. jau apsipratom ir plaukimas tarp uolų ir olose visiškai išsklaidė baimę. Ilsėjomės „pimpių šventyklos“ pliaže su gauja turistų iš viso pasaulio. Mūsų baidarė, pliaže tarp žmonių, atrodė pakankamai juokingai;), bet kas mums...
Keistai sureagavo vyrukų skrandžiai į Ton-Sai maistą. Net ir po 1,5 mėn. praleisto Tailande gali kilti keblumų. Tad porą dienų vyrukai sėdėjo ant dietos, o aš atsargiai mėgavausi maistu toliau.
Smagu buvo sutikti tą pačią danų porelę su kuria atvažiavome į Ao Nang. Jiems belikę 3 dienos Tailande, tačiau jų entuziazmas liejosi per kraštus, smagu sutikti žmones, kurie žino ko nori ir to siekia.
Romantikos mėgėjams:
Gaivinantis vėjas pučia nuo jūros. Maloni vakaro tamsa pamažu skandina paplūdimį į nakties glėbį. Horizonte užsižiebia daugybę švieselių, laivai, žvaigždės ir laužai. Keistai atrodo ant šono pasvirę laiveliai nusėdusiame vandenyje. Jūra atsitraukė...
Ant smėlio patiesti kilimėliai ir pagalvėlės kviečia jaukiai vakarienei. Mažas bambukinis stalelis, aliejinė žvakė ir šviežių jūros gėrybių pasiūla. Čia ir dabar, ant jūros kranto mes ragaujam ant grotelių keptą tuną, folijoje keptas bulves ir gausybę šviežių salotų. Ąžuolas pajutęs neribotą laisvę, puikiai leidžia romantišką vakarą, mėgstamų akmenukų apsupty.
Mintyse dėkoji Dievui už tai, kad esi...
Kaip ir planavę po 4 naktų paliekam Ton Sai žinodami, kad čia dar sugrįšim. Keliaujam į Khao Lak. Kelionę nusipirkom tiesiai iš Ton Sai už 400 batu. Atplaukus į Ao nang teko palaukti mikro autobuso. Tuomet klausiau savęs kiek žmonių į jį galima sutalpinti, bet labiausiai nustebau pamačius kiek daiktų galima sukelti ant stogo... Kai jau patogiai įsitaisėm, pasiruošę 4 val. kelionei, mėginom užmigt. Autobusiukas privažiavo keleivių išskirstymo punktą... ko mes visiškai nesitikėjom... kur sėkmingai praleidom 2 val. laukdami. Tuo metu, puikiai išmanantys savo darbą vietiniai, mums egiptietišku siūlymo metodu, įpiršo labai gerą viešbutį;) toli nuo judrios gatvės (1650 bat.). Pirmą kart per visą buvimą Tailande pasijutom apgauti ir permokėję. Tiesiog visą laiką žmonių santykis iki šiol buvo labai mielas ir patikimas. Gera keliauti po šalį kur gali tikėti tuo ką tau sako ar siūlo. Tačiau tai mums tik priminė, jog turim būti atidesni. Kelionė su jau tikrai nauju autobusiuku neprailgo, vaizdai važiuojant per kalnus užbūrė, Ąžuoliukas sąžiningai pramiegojo. Atvykus į žadėtą viešbutį teko nusivilti vieta kur jis stovi. Ogi šalia pagrindinės, tikrai judrios gatvės. Na, o viešbučio vidus su baseinu ir kriokliu, bei stilingais kambariais mums jau nebekėlė didelio susižavėjimo. Klausimas kur jūra, buvo dar neatsakytas;). Kadangi jau esam motorolerių valdymo fanai greitai situacija paaiškėjo. Mindaugas atrado jūrą, ir svečių namus už 600bat. (su visais viešbučio privalumais, tame tarpe ir savitarnos baras su kainomis artimomis parduotuvei), kur sėkmingai jau leidžiame 4 naktį;)). Šiuo metu 2010 m. kovo 12 d. 16:41 Ąžuoliukas miega pietų miegelio, Mindaugas vis dar ieško tikro tailandietiško masažo (juk neišbandęs neatrasi), o aš smagiai leidžiu laika su jumis ponai ir ponios;). Rodos Mindaugas paklausė Raimondos ir Ginto patarimo vietoj maisto, kuris čia yra nepigiausias, mėgautis masažais, kurie čia išties įkandami;).
Mes planavome ilgai čia neužsibūti, tačiau į mūsų norimas Surin ir Similan salas nėra didelių laivų, o su speedboat keliauti mes negalim. Tad vienai dienai išsinuomavome automobilį ir aplankėm Kao Sak nacionalinį parką. Plaukėme su laivu dirbtiniame ežere 165 km2 pločio, apsuptame kalnų ir 100 mažų salelių. Sustojome pailsėti bambukiniuose nameliuose ant vandens, pamaitinome žuvis ir pasimėgavom ramybės garsais ant gėlo vandens. Vis svarstėme kaip Margarita su Gerardu čia praleido naktį, nes Ąžuolą teko beveik visą laiką laikyti ant rankų. Vanduo jį labai viliojo... mielai būtų ir žuvis iš arčiau pamaitinęs.
Šiandien aplankėme vietinės reikšmės krioklį. Iki jo teko važiuoti 7 km su motoroleriu, o paskui 1 km. pėsčiomis įkalne;), džiunglėmis ir išdžiūvusia upe. Išties jausmas neįtikėtinas. Džiunglėse net per patį karštį jautėsi maloni gaiva. Visur knibždėjo gyvybė, vorai, didžiuliuose tinkluose laukiantys savo aukų, driežiukai ir nematomi svirpliai, leidžiantys garsą lyg nesibaigianti mašinų signalizacija. Tikrai nesinorėjo nei žingsnio nukelti kojos nuo takelio. O priskretusi bitė nemenkai mane išgąsdino, nors jai matyt tiesiog aš patikau;))). Tikėtis didelio krioklio sausros metu būtų naivu, tad atradę vandens telkinį jau džiaugėmės. Ąžuoliukas ramiai stebėjęs kaip tėvelis kopia į krioklį, vėliau smagiai krykštavo šaltame vandenyje. Tik labai jau greitai Mindaugas išbėgo iš vandens pajutęs, kaip mažos žuvytės mėgina jį suvalgyti;).
Teko šiek tiek atsitraukti nuo kompiuterio, grįžo Mindaugas, o ir Ąžuoliukas išmiegojo. Tad smagiai nėrėm į vakarinių maudynių teikiamus malonumus. Šiandien jūra buvo draugiškesnė, bangos ramesnės, tad mes su Ąžuolu mirkom jūroje, kol Mindaugas mankštino kaulus pliažo tinklinio varžybose. Pasisekė atvažiuoti prie prabangaus viešbučio, kur to viešbučio personalas, puikiai žaidžiantis tinklinį, kvietė poilsiautojus pasportuoti. Visi linksmi ir patenkinti, žaidimas buvo išties geras ir stiprus. Vakare Mindaugas išėjo pažiūrėti tailandiečių bokso turnyro (Mua Thai)... šitas sportas tikrai ne mums, kai kovoja 7-9 metų vaikučiai liūdna žiūrėti, kai vyresni, tai galvų spardymo ir daužymo sportas...
Kulinariniai atradimai:
Priešais mūsų svečių namus yra maža, neseniai atsidariusi airio mėsos ir mažų gardėsių parduotuvė. Išties jei būtume čia tik sav. nebūtume net dėmesio atkreipę. Bet dabar esam pasiilgęs lietuviškų kotlečiukų ir europietiško maisto. Tad jau kelias dienas mėgaujamės šviežiais, keptais, virtais kumpiais, namuose gamintu paštetu ir duona, bei ypatingais raudonųjų svogūnų keptų svieste padažais. Šeimininkas nurodė kur yra vietinis turgus, kur mes prisipirkome daug daržovių ir vaisių. Tad dėl pietų jau nebereikia sukti galvos. Ąžuoliukas kerta paštetą 3 kartus per dieną;). Ir nuėjęs į tą parduotuvę pats išsirenka sau duoną. Susibendravę su šeimininku sužinojom, kad jis jau gyveno 8 šalyse, tačiau dabar žada likti čia ilgam, nes rado čia žmoną. 15 metų gyveno Prahoje, tad teko ir per LT pravažiuot. Didžiausi įspūdžiai iš LT - policija. Teko sumokėti 15 latų (turėjo tik tokios valiutos, o mūsų pareigūnams viskas tinka), nes viršijo greitį. Nežinia ar dėl Ąžuoliuko, bet vakar airis pagamino skanios virtų obuolių tyrelės su prieskoniais, pagardintos sviestu. Ąžuolas įvertino teigiamai ir pareikalavo dar;). Na, o man užsiminus, kad mieliau ragaučiau vanilinius, o ne karamelinius desertus, šeimininkas tik nusišypsojo ir tarė rytoj, no problem. Patikėkit tie vaniliniai putėsiai verti grieko;).
Chebryte ... i darbus jau smiges... Prisiminiau vel siltus krastus ir gera laika. Uzsukau vel pagyventi tuom rojaus kampeliu.
AtsakytiPanaikintiFaina...
Linkejimai nuo Gerardo Margaritos ir Andriaus ;)
Mes jūs irgi dažnai prisimenam;) geru žodžiu minim, jau greitai susitiksim šiltai apsimūturiavę;)Šiandien paskutinė diena Pukete, ryt į Malaiziją ir po to jau Bankokas, Paryžius,Varšuva-Valų k.
AtsakytiPanaikinti